698.

"Vis dėlto autorius knygos įžangoje nurodo, kad geriau nevykti į Italiją (ir neskaityti šios knygos): „apatiniams“ žmonėms, t. y. tiems, kurie svečiose šalyse dažniausiai žiūri į grindinį, o ne į stogus ir dangų, todėl jie Italiją mato šiukšliną, netvarkingą, neprižiūrėtą; žmonėms-ciferblatams, kurie nežiūri nei ten, nei ten, o į laikrodį ir dramatiškai išgyvena kiekvieną minutę – „tokie Apeninų pusiasalyje jaučiasi apgauti ir išniekinti“; darbo žmonėms, gyvenantiems pagal formulę „laikas – pinigai“, nes juos ima siutas, kad Italija amžinai pietauja; monolitinio solidumo atstovams, nes jiems Italija atrodo pernelyg „išsidraikiusi“; bijantiems gyventi Italijoje irgi geriau nė kojos nekelti – tiems, „kurie įsitikinę, kad madingi drabužiai ir puikus vynas yra gryni niekai, saldus nieko neveikimas – nuodėmė, o saulės atokaitos malonumas – neleistina tinginystė“. Italija atstumia ramybės mylėtojus, vargina nemėgstančius spalvų, piktina didelių automobilių turėtojus ir erzina homofobus." - (Iš J. ir P. Jurkevičių knygos apie Italiją)